LT

🤔 Džiaugsmas, laimė, sveikata: 1. Vidinė ramybė. 2. Gauti pasitenkinimą padėdamas ir būdamas atrama Kitiems. Santykiai. 12R.tv❌✅ Linkiu Jums, Sau ir Kitiems, kad kitų metų pabaigoje kiekvienas iš Mūsų galėtume pasakyti: „2022 metai buvo geriausi mano gyvenime🙂👍“. Marcin Ellwart

Laimė

pasitenkinimo, gerovės, gyvenimo džiaugsmo būvis.

Laimė – teigiama emocija, emocijų spektras, jausmas ar būsena, pasireiškianti įvairiais jausmais – pasitenkinimu, ramybe, dvasine pusiausvyra, džiugesiu, dideliu, jausmingu džiaugsmu. Tai gyvenimo pilnatvės subjektyvus jausmas, kuris kyla tenkinant dvasinius pažinimo, bendravimo, estetinius ir fiziologinius poreikius, tai idealybės ir esamybės faktinis ar įsivaizduojamas atitikmuo. Laimė susijusi su gyvenimo tikslo ir prasmės klausimais.

Laimę kaip vieną iš savo pagrindinių tyrimų objektų studijuoja pozityvioji psichologija, nauja psichologijos mokslo šaka. Pasak skirtinguose namuose užaugusių identiškų dvynių tyrimo, 50 % laimingumo lemia genai.[3] Dar 10 % lemia įvairios pamatuojamos gyvenimo aplinkybės, kaip socioekonominis statusas, šeimyninė padėtis, sveikata, pajamos ir t. t. Likusius 40 % lemia nežinomų veiksnių deriniai ir veiksmai, kuriuos individai sąmoningai daro norėdami tapti laimingesniais.[3] Kokie tai veiksmai, priklauso nuo paties žmogaus. Pavyzdžiui, ekstravertai tampa laimingesni, kai daug bendrauja. Kiti tyrimai atskleidė, kad vaikus turintys žmonės dažniau sako esą laimingi nei jų neturintys[4][5], gebantys „racionalizuoti arba paaiškinti“ socialines ekonomines nelygybes laimingesni, nei to negalintys.[6] Trumpalaikę gerą savijautą padeda pasiekti treniruotės (bėgimas).[2] Taip pat sąmoningumo meditacija.[7]

JAV atliktas tyrimas parodė, kad suaugusiųjų laimingumas didėja žmogui senėjant. Nors senesni žmonės turėjo daugiau sveikatos problemų, jie turėjo mažiau problemų apskritai. Jauni suaugę pranešė apie daugiau pykčio, depresijos, finansinių problemų, problematiškų santykių ir streso dėl karjeros.[8]

Wikipedia.org:

https://lt.m.wikipedia.org/wiki/Laim%C4%97

Sveikata

normalus organizmo veikimas, bendra gyvo organizmo būklė.

Sveikata – gyvojo organizmo būsena, kai jis pats ir visi jo organai pilnai atlieka savo funkcijas, nesant negalių, ligų ar organizmo funkcijų sutrikimų. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacija, „Sveikata – tai fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė, o ne tik ligos ar negalios nebuvimas.“ Pagal LR Sveikatos sistemos įstatymą, „Sveikata – asmens ir visuomenės fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė“.

Balandžio 7-ąją švenčiama Pasaulinė sveikatos diena. Spalio 10-ąją – Pasaulinė psichikos sveikatos diena.

https://lt.m.wikipedia.org/wiki/Sveikata

Nepriklausomybė

Šalies arba valstybės nepriklausomybė reiškia visišką jos gyventojų savivaldumą arba suverenitetą. „Nepriklausomybės“ sąvoka vartojama kaip priešinga „priklausymui“, kai regionas arba teritorija politiškai ir kariškai yra kontroliuojama išorinės vyriausybės.

https://lt.m.wikipedia.org/wiki/Nepriklausomyb%C4%97

Lietuvių kalba

kalba

Lietuvių kalba – iš baltų prokalbės kilusi lietuvių tautos kalba, kuri Lietuvoje yra valstybinė, o Europos Sąjungoje – viena iš oficialiųjų kalbų. Lietuviškai kalba apie tris milijonus žmonių (dauguma jų gyvena Lietuvoje). Drauge su latvių, mirusiomis prūsų, jotvingių ir kitomis baltų kalbomis, priklauso indoeuropiečių kalbų šeimos baltų kalbų grupei.

Pirmieji lietuvių kalbos rašytiniai paminklai atsirado vėlokai, apie XVI a., tačiau net dabartinė lietuvių kalba pasižymi dideliu archajiškumu (ypač vardažodžių linksniavimo srityje).[3] Fonetiškai ir morfologiškai konservatyvi lietuvių kalba žymiai artimesnė baltų prokalbei negu naujoviškesnė latvių kalba.[4] Lietuvių kalba – archajiškiausia iš gyvųjų indoeuropiečių kalbų, išsaugojusi daugybę indoeuropiečių prokalbės ypatybių.[5]

Lietuvių kalba skirstoma į dvi pagrindines tarmes: aukštaičių ir žemaičių. Dabartinė bendrinė lietuvių kalba grindžiama vakarų aukštaičių kauniškių patarme.

Lietuvių kalboje yra 45 priebalsinės ir 13 balsinių fonemų (įskaitant ir vartojamas tik skoliniuose). Būdingos minkštųjų ir kietųjų priebalsių poros, skiriamas balsių ilgumas. Kirtis – laisvas, tariamos priegaidės, tačiau rašte kirtis ir priegaidės paprastai nežymimi.

Morfologiškai lietuvių kalba yra fleksinė. Sintaksė pasižymi palyginti laisva žodžių tvarka, pagrindinė žodžių tvarka sakinyje – SVO (veiksnys – tarinys – papildinys). Žodyno daugumą sudaro veldiniai, tarp skolinių vyrauja slavizmai ir germanizmai.

Kalba užrašoma papildyta lotynų abėcėle, vartojamos 32 raidės.

https://lt.m.wikipedia.org/wiki/Lietuvi%C5%B3_kalba